- įšeimėti
- įšeimėti 1. tr. apgyvendinti: Idant aną (vietovę) veikiaus įšeimėtum ir padidintum, patsai pradėjo tenai gyventi S.Dauk. 2. refl. pagausėti gyventojams, įsiveisti: Giminės šiaurės teip rados įsišeimėjusios, jog, nebgalėdamos beišmisti savo šalė[je], leido vieną dalį savo šeimynos ieškoti gyvenimo svetimūse kraštūse S.Dauk. \ šeimėti; įšeimėti; nušeimėti
Dictionary of the Lithuanian Language.