įšeimėti

įšeimėti
įšeimėti 1. tr. apgyvendinti: Idant aną (vietovę) veikiaus įšeimėtum ir padidintum, patsai pradėjo tenai gyventi S.Dauk. 2. refl. pagausėti gyventojams, įsiveisti: Giminės šiaurės teip rados įsišeimėjusios, jog, nebgalėdamos beišmisti savo šalė[je], leido vieną dalį savo šeimynos ieškoti gyvenimo svetimūse kraštūse S.Dauk. \ šeimėti; įšeimėti; nušeimėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • nušeimėti — tr. išnaikinti gyventojus: Lenkų žemė nuteriota ir nušeimėta atvejų atvejais anpuoliais čekų, totorių, užvis kryžeivių ir lietuvių, žemaičių S.Dauk. šeimėti; įšeimėti; nušeimėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įšeimyninti — žr. įšeimėti 1: Mistras kryžokų kaip įmanąs steigė nuteriotus kraštus įšeimyninti vokyčiais ir kitais šaldrais S.Dauk. šeimyninti; įšeimyninti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”